M. Mitkevičius „Nesuskambėjęs pragaras. Psalmių mąstymai“: ką XXI a. žmogui sako tūkstančius metų menantys tekstai?
M. Mitkevičius, apžvelgdamas psalmes, skaitytojui padeda
suprasti platesnį tekstų kontekstą Senojo ir Naujojo testamento šviesoje.
Aptariami svarbūs etimologijos niuansai padeda suprasti platesnes psalmių
tekstų reikšmes, kurios, deja, yra apribotos vertimo. Nagrinėjamuose himnuose
ir maldavimuose atsiskleidžia Izraelio išganymo istorija. Į ją leidžiamasi ne
tik protu suvokiant Senajame testamente aprašytus įvykius, bet ir širdimi
ieškant Dievo užmojo bei veiklos prasmės Sandoros bendrijai, Kristaus Bažnyčiai
ir galiausiai mums – kiekvienam jos kūno nariui.
Knygos autorius skaitytoją veda per šią kelionę
suaktualindamas tekstus ir taip „priartindamas“ juos prie mūsų patiriamų
išgyvenimų ir neišvengiamo egzistencinio nerimo. Čia paliečiamos įvairios „amžinosios“
temos, kurias psalmistas jausmingai gvildena savo tekstuose: gyvenimas ir
mirtis, gėris ir blogis, gailestingumas ir teisingumas...
Skaitytojas kviečiamas pažvelgti į tekstus įvairiais
pjūviais be išankstinių nuostatų, kurios neišvengiamai iškyla perskaičius kai
kurias į liturgines knygas neįtrauktas psalmes. Ar Dievas gali leisti žiaurumą
savo įkvėptuose tekstuose? Galiausiai psalmės, kaip ir visas Šventasis Raštas,
tik patvirtina, kad gyvenimas nėra vien juodas ar baltas. Be apmirusio grūdo
nebus naujos gyvybės (plg. Jn 12, 24) ar, kaip rašo apaštalas Paulius, „Kur
buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė“ (Rom 15, 20). Būtent tai ir
kviečiamas knygoje atrasti skaitytojas, mėgindamas įskaityti tą ne kiekvienam
suprantamą „nesuskambėjusio pragaro“ natą penklinėje.

Komentarai
Rašyti komentarą